Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016 (S) pateikė išaiškinimą dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio vykdomo išieškojimo sustabdymą, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, taikymo.

Aptariamoje byloje buvo sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, kai antstolis, vykdydamas išieškojimą iš hipoteka užtikrinto turto paskelbė turto pardavimo varžytynes neįvykusiomis ir priėmė patvarkymą dėl turto perdavimo išieškotojams, nors šių antstolio veiksmų atlikimo metu skolininkui (UAB) buvo iškelta bankroto byla. Svarbi bylos faktinė aplinkybė buvo faktas, kad apie antstolio vykdomą turto pardavimą buvo paskelbta iki skolininko bankroto bylos iškėlimo.

Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 33 straipsnio 4 dalį, jeigu apie įkeisto turto pardavimą buvo paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso (CPK) nustatyta tvarka ir, pardavęs turtą iš varžytynių, gautą pinigų sumą, atskaitęs vykdymo išlaidas, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Aiškindamas šią ĮBĮ normą aptariamos bylos kontekste kasacinis teismas išaiškino, kad skolininkui iškėlus bankroto bylą, antstolio vykdomas skolininko įkeisto turto realizavimas ir (ar) išieškojimas nėra sustabdomas tik tuo atveju, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo.

Atsižvelgdamas į CPK nustatytas sprendimų vykdymo proceso taisykles, kasacinis teismas padarė išvadą, kad turto perdavimas išieškotojui už pradinę kainą dėl to, kad turto varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, yra neatskiriama pirmųjų varžytynių dalis ir šie antstolio veiksmai neprieštarauja IBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Remdamasis šiuo išaiškinimu, kasacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalis nustato tik turto pardavimo iš varžytynių atvejus (t.y. kai varžytynės įvyksta ir turtas yra parduodamas), o apeliacinės instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad antstolis, vadovaudamasis ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostata, baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, taip pat turi teisę siūlyti išieškotojui perimti iš varžytynių neparduotą turtą už pradinę kainą.

Norėdami gauti daugiau informacijos, prašome kreiptis į Hansa Law Offices.