Covid-19: ES keleivių teises reglamentuojančių teisės aktų nuostatos atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį -

Project description:

Europos Komisija 2020-03-18 priimtu Komunikatu išaiškino, jog pagal Oro transporto keleivių teisių Reglamento 5 straipsnio 3 dalį keleivio teisė gauti kompensaciją prarandama, jei valdžios institucijos visiškai uždraudžia vykdyti tam tikrus skrydžius arba uždraudžia asmenų judėjimą taip, kad konkretus skrydis de facto negali būti vykdomas.

2020-03-18 priimtu Europos Komisijos (toliau- Komisijos) Komunikatu nustatė aiškinamąsias gaires, kuriomis siekiama patikslinti, kaip taikomos tam tikros ES keleivių teises reglamentuojančių teisės aktų nuostatos atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį, visų pirma, kai kelionės atšaukiamos ar atidedamos.

Minėtu Komunikatu aptariant ORO TRANSPORTO KELEIVIŲ TEISĖS (REGLAMENTĄ (EB) NR. 261/2004), Komisija pabrėžė, jog įvairūs vežėjai siūlo kuponus keleiviams, kurie dėl COVID-19 protrūkio daugiau nenori (arba neturi leidimo) keliauti ir keleiviai gali šiuos kuponus panaudoti kitai kelionei, kurią vykdo tas pats vežėjas, per vežėjo nustatytą laikotarpį. Šią padėtį reikia atskirti nuo padėties, kai vežėjas atšaukia kelionę ir pasiūlo tik kuponą, užuot leidęs pasirinkti, ar atgauti sumokėtą sumą ar būti nukreiptam kitu maršrutu. Jei vežėjas pasiūlo kuponą, toks pasiūlymas negali daryti poveikio keleivio teisei vietoj kupono pasirinkti atgauti sumokėtą sumą.

Dėl sumokėtos sumos atgavimo Komunikate pasakyta, kad jei keleivis išvykstamąjį skrydį ir grįžtamąjį skrydį rezervuoja atskirai ir išvykstamasis skrydis atšaukiamas, keleivis turi teisę atgauti tik už atšauktą, t. y. išvykstamąjį, skrydį sumokėtą sumą. Tačiau, jei išvykstamasis ir grįžtamasis skrydžiai rezervuojami kartu ir išvykstamasis skrydis atšaukiamas, keleiviams turėtų būti pasiūlytos dvi galimybės, net jei skrydžius vykdo skirtingi oro vežėjai: atgauti visą už bilietą sumokėtą sumą (t. y. už abu skrydžius) arba vykti kitu išvykstamuoju skrydžiu.

Komisija mano, kad, jei valdžios institucijos imasi priemonių COVID-19 pandemijai suvaldyti, šios priemonės dėl savo pobūdžio ir kilmės nėra būdingos įprastai oro vežėjų veiklai ir jų jie faktiškai negali kontroliuoti.

Pagal Reglamento 5 straipsnio 3 dalį teisė gauti kompensaciją prarandama su sąlyga, kad konkretus skrydis atšaukiamas susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kurių net imantis visų pagrįstų priemonių nebūtų buvę galima išvengti. Turėtų būti laikoma, kad ši sąlyga yra tenkinama, jei valdžios institucijos visiškai uždraudžia vykdyti tam tikrus skrydžius arba uždraudžia asmenų judėjimą taip, kad konkretus skrydis de facto negali būti vykdomas. Ši sąlyga taip pat gali būti tenkinama, jei skrydis atšaukiamas tokiomis aplinkybėmis, kai atitinkamas asmenų judėjimas nėra visiškai draudžiamas, bet tokia teise gali naudotis tik asmenys, kuriems taikomos išimtys (pavyzdžiui, atitinkamos valstybės piliečiai arba rezidentai). Jei nė vienas iš tokių asmenų konkrečiu orlaiviu neskristų ir skrydis nebūtų atšauktas, orlaivis liktų tuščias. Tokiomis situacijomis oro vežėjas teisėtai gali nelaukti iki paskutinės minutės ir skrydį tinkamu laiku atšaukti (net nebūdamas tikras dėl įvairių keleivių teisių apskritai keliauti), kad galėtų imtis atitinkamų organizacinių priemonių, įskaitant susijusias su oro vežėjo pareiga pasirūpinti keleiviais. Tokiais atvejais, priklausomai nuo aplinkybių, vis tiek gali būti laikoma, kad skrydis atšaukiamas dėl valdžios institucijų priimtų priemonių. Be to, priklausomai nuo aplinkybių, tai būtų galima pasakyti ir apie skrydžius priešinga kryptimi nei skrydžiai, tiesiogiai susiję su asmenų judėjimo draudimu. Jei oro transporto bendrovė nusprendžia atšaukti skrydį ir įrodo, kad šis sprendimas buvo pagrįstas siekiu apsaugoti įgulos sveikatą, turėtų būti laikoma, kad skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. Pirmiau išdėstyti svarstymai nėra ir negali būti išsamūs, nes 5 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma ir kitoms su COVID-19 susijusioms konkrečioms aplinkybėms.