Padėtas galutinis taškas Arūno Strolio byloje – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį

2018-10-23 dienos galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros kasacinis skundas atmestas ir Arūnui Stroliui priimtas išteisinamasis nuosprendis paliktas galioti.
 
 

Arūnas Strolis po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atlikto tyrimo pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas dėl dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir sukčiavimo į valstybės biudžetą nesumokant bemaž 2 mln. eurų privalomų mokesčių. 2018-10-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos (toliau- LAT) nutartimi atmestas prokuratūros kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo Arūnas Strolis buvo išteisintas. LAT nutartyje pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių A.Strolio apgaulę išvengti didelės vertės turtinės prievolės – kaltinime nurodytos sumos mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs advokato Vido Vilko apeliacinį skundą, 2018 01 19 nuosprendžiu Arūną Strolį išteisino dėl jam pareikštų kaltinimų sukčiavimu, VMI ir Sodros ieškinius paliko nenagrinėtus, visus taikytus areštus – panaikino. Arūnas Strolis pripažintas kaltu tik dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo (LR BK 223 str.). Kaip patvirtino kaltinamojo gynėjas advokatas Vidas Vilkas (advokatų kontora Moisejevas, Vilkas ir partneriai Hansa Law Offices), tai pirmoji byla Lietuvos teismų praktikoje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo galutinį tašką dėl pajamų pripažinimo natūra vertinimo.

Anot advokato Vido Vilko, atstovavusio A.Strolį viso proceso metu, ši byla yra reikšminga Lietuvos teisinės situacijos vertinimui dviem aspektais: pirma, ji parodo, kaip valstybės institucijos (prokuratūra, FNTT, VMI) civilinius santykius arba neaiškius mokestinius klausimas lengvai kriminalizuoja, pateikiant kaltinimus, antra, jog tokius abejotinus, nepagrįstus kaltinimus teismai linkę pripažinti pagrįstais nuteisiant asmenį. Anot advokato V.Vilko, ši byla parodė, jog Lietuvos teisinė sistema turi rimtų, sisteminių, žmogaus teises pažeidžiančių problemų baudžiamajame persekiojime: asmens civiliniai, mokestinių ginčų santykiai „pakišami“ po nusikalstama, kriminaline veika, o tuomet teisėtai panaudojamos visos įstatymu leidžiamos prievartos priemonės – pokalbių telefonu pasiklausymas, asmeninio susirašinėjimo kontrolė ir kitos prievartos priemonės.

Vien tas faktas, jog pirmosios instancijos teismas A.Strolį pripažino kaltu ir nuteisė pagal visus prokuratūros pateiktus kaltinimus, kelia pagrįsta klausimą – ar teismų kompetencija duoda pagrindo tvirtinti, jog nepagrįstai kaltinamas asmuo visada sulauks teisingo teismo verdikto?