Naujienos

  • 2015-02-05

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015 užpildė teisės spragą, atsiradusią po 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusių CK ir CPK pakeitimų, ir išaiškino kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą tais atvejais, kai neįvykus antrosioms varžytynėms įkeisto turto neperima hipotekos kreditorius.
     
    Plačiau

  • 2015-01-22

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2015, kurioje buvo sprendžiamas neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimas, išaiškino, kaip turi būti taikomi interesų derinimo, proporcingumo ir viešasis interesai, įpareigojant įteisinti savavališką statinį, pastatytą iš skolintų lėšų.
     

    Plačiau

  • 2015-01-14

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014 išsprendė ginčą susijusį su teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo teisės perleidimą, t.y. CK 6.101 straipsnio, ir trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę t.y. CK 6.50 straipsnio, kai skolininkui yra iškelta bankroto byla, aiškinimo ir taikymo.
     
    Plačiau

  • 2015-01-02

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-2014 (S) išaiškino teisės normas, reglamentuojančias elgesio taisykles, aktualias daugeliui kredito gavėjų, su finansų institucijomis pasirašiusiems kredito sutartis dėl atitinkamu periodu fiksuotos (nekintamos) palūkanų normos.

    Teisėjų kolegija sutiko su išvada, kad susidarius situacijai, kai baigiasi laikotarpis, kuriam galiojo šalių suderinta fiksuotų palūkanų norma, dėl kitos palūkanų normos šalims taikiai susitarti nepavyksta ir kredito sutartis nenutraukiama, turi būti įvestas apibrėžtumas, kokiomis sąlygomis kredito sutartis turi ir gali būti toliau vykdoma, t.y. kokio dydžio palūkanas ieškovė turi mokėti bankui už paimtą kreditą. Kasacinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, kad šalių sudaryta kredito sutartis yra atlygintinė, kredito gavėjas už suteiktą kreditą turi mokėti palūkanas, todėl, šalims nesusitarus dėl fiksuotųjų palūkanų normos, bankas turi teisę ją vienašališkai nustatyti. Ši banko teisė nustatyti palūkanų normą nelaikytina vienašališku sutarties pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2014).
     

    Plačiau

Ankstenis   ( 1  2  3  4  5  6  7  8 )   Kitas   Visi įrašai