Naujienos

Aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos naujienos Sprendimų vykdymo ir Fizinių asmenų bankroto teisės srityse

2016-02-29

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-611/2016 pateikė išaiškinimą, kad nors vykdomosios bylos sustabdymo ar turto realizavimo veiksmų sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, CPK 626 str. tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau tokiu laikytinas pagal FABĮ įstatymo 5 str. 6 d. nuostatą, kuri vertintina kaip specialioji norma, turinti pirmenybę prieš CPK normas.

Aptariamoje byloje pareiškėja prašė panaikinti antstolės patvarkymus dėl išskaitytų iš darbo užmokesčio lėšų pervedimo priėmus teisme pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Kasacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, minėtu įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo.

FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Kasacinis teismas, aiškindamas nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“, yra išaiškinęs, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape, taigi FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu.

Aptariamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad kasacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad nors vykdomosios bylos sustabdymo ar turto realizavimo veiksmų sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau tokiu laikytinas pagal FABĮ įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri vertintina kaip specialioji norma, turinti pirmenybę prieš CPK normas (CPK 1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).

Kasacinis teismas pažymėjo, kad viena iš CPK nustatytų priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurį reglamentuoja CPK VI dalies LI skyrius (CPK 733–743 straipsniai) (Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka). Pagal CPK733 straipsnio 1 dalį išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas (CPK 733 straipsnio 2 dalis); šiame patvarkyme taip pat nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais (CPK 733 straipsnio 3 dalis).

Remdamasis nurodytomis teisės normomis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad, vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, tiek darbdavio atliekamas lėšų išskaitymas iš skolininko darbo užmokesčio, tiek jų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą yra vykdymo veiksmai, sudarantys vieną procesą, jų vykdymo draudimą apima FABĮ 5 straipsnio 6 dalis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CPK nenustatyta tokios vykdymo priemonės kaip lėšų išskaitymas ir jų deponavimas pas skolininko darbdavį, todėl toks jų deponavimas pas darbdavį, nepervedant į antstolio depozitinę sąskaitą, nėra galimas. Pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį sustabdytoje vykdomojoje byloje antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, o skolininko darbo užmokesčio dalies deponavimas pas darbdavį nepriskirtinas prie tokių priemonių, kas taip pat patvirtina pirmiau aptartą FABĮ 5 straipsnio 6 dalies aiškinimą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, aptariamoje nutartyje išaiškino, kad, esant privalomam vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui, nurodytam FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje, turi būti stabdomi bet kokie vykdymo veiksmai, įskaitant ir lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymą.

Norėdami gauti daugiau informacijos, prašome kreiptis į Hansa Law Offices.

Advokatas Dalius Baranauskas


Atgal