Naujienos

Aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos naujienos Prievolių teisės ir Vartojimo kreditavimo srityse

2016-02-13

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 (S) pateikė išaiškinimą dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palūkanų dydį vartojimo kreditavimo teisinių santykių srityje taikymo.

Aptariamoje Kasacinio teismo nutartyje pateikta išsami teisės taikymo ir aiškinimo praktika susijusi pelno ir kompensuojamųjų palūkanų skirtumu, primenant, kad pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Kompensuojamosiomis palūkanomis yra tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl nepagrįstai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį šalių vartojimo kreditavimo sutartyje aptartas mokėjimo palūkanas (113,79 proc. metinės palūkanos) sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų (0,05 proc. už dieną) dydžio. Nutartyje išaiškinta, kad LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 113,79 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.

Spręsdama dėl pelno palūkanų mažinimo Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas taikant nesąžiningų sąlygų draudimo vartojimo sutartyse institutą. Kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. LR Vartojimo kredito įstatyme nustatyta maksimali vartojimo kredito kaina nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti maksimalaus dydžio, visais atvejais atitinka LR Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais  atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi būti vertinama pagal LR Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia  bei dėl to mažintina.  Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į LR Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Norėdami gauti daugiau informacijos, prašome kreiptis į Hansa Law Offices.

Advokatas Stanislav Papijanc


Atgal